Spalio 20 d. rytą su penktokėliais patraukėme į Pagėgių kraštą. Mūsų tikslas buvo supažindinti mokinius su šio krašto (buvusios Mažosios Lietuvos) kultūros paveldu.
Pirmasis objektas – Raganų eglė. 18 kamienų medis visus nustebino savo didingumu (32 metrai aukščio, 5 metrai – skersmuo). Po Dovilės ir Justo papasakotų legendų apie šios eglės atsiradimą vykome toliau, link Bitėnų, kur atidaryta ekspozicija, skirta Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamam M. Jankui. Gyvendamas netoli tuometinės Rusijos sienos, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu jis steigė spaustuves Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose bei organizavo nelegalių knygų gabenimą į Didžiąją Lietuvą, prisidėjo prie „Aušros“ ir „Varpo“ leidimo bei platinimo. Muziejus įrengtas buvusios spaustuvės pastate. Čia gausu senosios periodinės spaudos, knygų, laiškų. Ypač mūsų penktokus sudomino Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija, kurioje palikome ir savo įrašą. Taip pat turėjome galimybę pamatyti iškiliosios spaudos mašiną, patys prie jos prisiliesti. Įsitikinome, kaip sunku fiziškai buvo ja dirbti.
Šalia M. Jankaus muziejaus esantis Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – atgaiva ir kūnui, ir sielai. Tai paveikslų galerija po atviru dangumi, įkurta 2003 metais. Kiekvienais metais, vasarą, čia vyksta profesionalių dailininkų plenerai. Įkvėpti įspūdingos Bitėnų ir Rambyno kalno aplinkos, jie kuria dailės kūrinius. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas laukia lankytojų ištisus metus. Mūsų penktokėliams teko ypatinga misija – reikėjo pasirinkti labiausio dailininko paveikslą ir jį apibūdinti, t. y. pabūti jaunaisiais kritikais. Su užduotimi jie puikiai susidorojo!
Aplankę šviesuolio M. Jankaus muziejų, važiavome Bitėnų kapinaičių link. Ypatinga aura šiose liuteroniškose kapinaitėse. Jos labai kuklios. Čia palaidotas spaustuvininkas M. Jankus ir jo šeimos nariai, rašytojas, filosofas Vydūnas, kiti Mažosios Lietuvos krašto šviesuoliai.
Gerų emocijų patyrėme ant Rambyno kalno, garsiosios pagonybės laikų šventovės. Manoma, kad Rambyne buvo piliakalnis, ant kurio stovėjo Ramigės pilis. 13 a. pabaigoje ji buvo užgrobta kryžiuočių ir sudeginta. Kalno aukšto – 45,4 m virš jūros lygio. Iki pat šių dienų čia švenčiamos Joninės, kurių didysis iniciatorius buvo M. Jankus. Penktokė Sigita papasakojo legendą apie Rambyno kalno atsiradimą.
Papietavę ant istorinio Rambyno kalno patraukėme į paskutinį mūsų kelionės objektą – Tauragės APGV Pagėgių priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Mokiniai susipažino su šios tarnybos darbuotojų profesija, jų kasdienybe, apžiūrėjo patalpas, dalyvavo pokalbyje apie nelengvą, tačiau labai reikalingą šių žmonių darbą. Įdomiausias momentas – nusileidimas vamzdžiu pasigirdus aliarmui ir technikos apžiūrėjimas.
Iš kelionės grįžome truputį pavargę, tačiau pilni gerų emocijų. Labiausiai mus džiugina tai, jog penktokėliai susidomėjo Pagėgių krašto kultūra, pareiškė norą dar kada nors čia sugrįžti. Mums, mokytojoms, tai – pats geriausias atpildas.
Reda Bartkuvienė, penktokų auklėtoja,
Ligita Andrijauskienė, lietuvių k. mokytoja
