Šiuos mokslo metus mes, abiturientai, pradėjome turiningai. Klasės auklėtojai pasiūlius, nusprendėme aplankyti rudenišką Kuršių neriją. Tai unikali vieta gamtos stichijų glėbyje: čia ir visų vėjų pagairė, ir bangų šėlsmas, ir glostantys saulės spinduliai.
Mums pasisekė, pažinčiai su Kuršių nerija gavome labai profesionalų, šmaikštų gidą, kurio įdomus pasakojimas iš karto patraukė mūsų visų dėmesį. Jo vedami pirmiausia aplankėme Juodkrantę, kur gėrėjomės šiaudinėmis skulptūromis Gintaro įlankoje. Daug laiko praleidome Raganų kalne, kur kiekviena skulptūra turi savo istoriją, savo legendą. Vėliau aplankėme „Mirties slėnį“, pamatėme kopas, užpustytus kaimus, įspūdingą kraštovaizdį su unikaliosiomis vėtrungėmis ir švyturiais. Taip pat pamatėme Tomo Mano namelį, tipiškas žvejų sodybas, daugybę skulptūrų, žvaigždžių alėją, unikalias kapines su krikštais Nidoje. Kuršių nerijos savitumas ir grožis atsiveria užkopus ant Parnidžio kopos su saulės laikrodžiu. Tik iš čia galima pamatyti, kaip iš vandens pateka ir į vandenį nugrimzta saulė; iš marių - į jūrą. Saulės laikrodis įprasmina ne tik laiko tėkmę, bet ir gamtos stichijų- vėjo, smėlio ir vandens dermę nerijoje. Tai – šių dienų stebuklas su unikaliu astronominiu laiko matavimo mechanizmu, kurį geriausia pamatyti savo akimis. Kiekvienas saulėtekis ir saulėlydis, net vidurdienis šioje aikštelėje- kosminis įvykis.
Kiek lietingas oras nesutrukdė mums grožėtis nuostabiu gamtos kūriniu, suteikė jam dar daugiau paslaptingumo.
„Į Kuršių neriją norisi nuolat sugrįžti. Visais metų laikais jos grožis atsiskleidžia vis kitaip. Kaitrių saulės spindulių užlietos kopos, rudens rūkai, šerkšnu pasipuošę medžiai ar ledų sangrūdos pamaryje - tokių išskirtinių vaizdų niekur daugiau nepamatysi“, - sako mūsų klasės auklėtoja Danguolė Genčienė.
Šioje ekskursijoje mes patyrėme daug teigiamų emocijų, todėl rekomenduojame visiems apsilankyti Kuršių nerijoje ir pamatyti jos unikalumą.
