„Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu...“ – taip laiške anūkei rašė prezidentas Aleksandras Stulginskis. Vasario 26 dieną pirmajam Lietuvos respublikos konstituciniam prezidentui būtų sukakę 130 metų.
Aleksandro Stulginskio vardas tuo metu dar Kaltinėnų vidurinei mokyklai suteiktas 1999 metais. Antrasis iš eilės tarpukario Lietuvos valstybės vadovas ir pirmasis, išrinktas pagal konstituciją, gimė 1885 metais vasario 26 dieną Kutalių kaime, netoli Kaltinėnų. Mūsų miestelyje būsimasis prezidentas mokėsi, dirbo raštininko padėjėju, čia, Kaltinėnuose, palaidota jo motina Marijona. Buvo jauniausias – dvyliktas vaikas šeimoje. Savo prisiminimuose prezidentas rašė: „Septintus metus eidamas pradėjau mokytis žemaitiškai skaityti. Tačiau rašyti neišmokau, nes niekas iš mūsiškių to nemokėjo. Tėvas atidavė garsiajai Kaltinėnų daraktorkai Konstancijai į mokslą. Iš ryto tekdavo eiti 4 kilometrų kelią, prariogsojus dieną, grįžti vakare namo. Vėliau tėvas mane išvedė į pradžios mokyklą Kaltinėnuose, mama įdavė stambią, gyvą žąsį mokytojui nunešti“.
Aleksandras Stulginskis buvo kuklus žmogus ir nemėgo girtis, todėl ir prisiminimuose gana santūriai kalba apie savo artimuosius. Pamini, kad tėvas, Domininkas Stulginskis, buvo ambicingas, nes norėjo, „kad jo vaikai, kaip ir ponų, pasimokytų pas garsiąją daraktorką“. Motina, Marijona Stulginskienė, buvo mylima visos šeimos. Štai taip apie ją prisiminimuose kalba prezidentas: „ji buvo nepaprastai darbšti, ant jos rankų visa namų ruoša, gyvuliai, o vakarais iki vėlyvos nakties prie ratelio traukdavo iš atminties šventas giesmes; rytą pirmoji šeimoje keldavosi ir paskutinioji nueidavo gulti. Stebėtis reikėjo, iš kur jai buvo tiek jėgų tiek daug be poilsio darbuotis“. Aleksandro Stulginskio motina mirė 1900 metais ir yra palaidota Kaltinėnų kapinėse, o tėvas mirė 1937 metais ir palaidotas Jokūbave.
Išmaitinti gausią šeimą buvo sunku, todėl visi Aleksandro broliai ir sesės stengėsi kuo greičiau pradėti gyventi savarankiškai. Po motinos mirties, sunkių gyvenimo sąlygų vedamas, Stulginskis buvo priverstas mesti mokslus ir dirbti Kaltinėnų raštinėje. Tačiau vėliau jam pagalbos ranką ištiesė broliai ir sesuo, gyvenantys JAV. Jų remiamas finansiškai 1904 metais baigė keturias Liepojos gimnazijos klases, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, tačiau atsisakė įšventinimo į kunigus ir pasirinko agronomo profesiją. Visa tolimesnė jo veikla susieta su Lietuva. Vienas reikšmingiausių darbų, kuriuos nuveikė Aleksandras Stulginskis, tai pasirašytas 1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1920 metų gegužės 15 dieną pirmajame posėdyje išrinktas Steigiamojo seimo pirmininku, o nuo 1920 metų birželio 19 dienos ėjo Lietuvos respublikos prezidento pareigas. 1922 metais Steigiamajam Seimui priėmus Konstituciją, tapo ir pirmuoju konstituciniu Lietuvos respublikos prezidentu. Šias pareigas ėjo iki 1926 metų.
Būtent Aleksandro Stulginskio valdymo laikotarpiu padėtas tvirtas pagrindas jaunai valstybei, vykdytos žemės ir lito reformos, gražintas Klaipėdos kraštas, Lietuva pripažinta tarptautinės bendruomenės. Mūsų garsusis kraštietis – kuo puikiausias patrioto pavyzdys. Meilė savo tėvynei buvo tokia stipri, kad pavojaus akimirką jis jos nepaliko. Todėl teko patirti ir tremtinio dalią, kai prasidėjus sovietinei okupacijai buvo suimtas 1941 metais ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. Ir šitą negandą Prezidentas ištvėrė oriai. Nepalaužė jo ir sunkumai grįžus iš tremties, kai buvo sekamas, neleidžiama susitikti su dukra Aldona.
Aleksandro Stulginskio vardu Lietuvoje pavadintos keturios mokslo įstaigos. Be mūsų, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos, šiuo garbingu vardu turi teisę vadintis Kretingos rajono Jokūbavo pagrindinė mokykla, Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla – daugiafunkcis centras, o nuo 2011 metų ir Lietuvos žemės ūkio universitetas pervadintas Aleksandro Stulginskio universitetu.
Mes, kaltinėniškiai, labai didžiuojamės savo krašto patriotu Aleksandru Stulginskiu, jo nuveiktais darbais ir Kaltinėnų vardo garsinimu visoje Lietuvoje. Gimnazijos bendruomenė stengiasi išlaikyti prezidento Aleksandro Stulginskio atminimą, organizuoja įvairias šventes, ypatingas dėmesys skiriamas vasario 26 – Aleksandro Stulginskio – gimimo dienai.
Kadangi 2015 metais mūsų Prezidentui sukanka net 130 metų, gimnazijos bendruomenė nusprendė, kad šiai sukakčiai paminėti reikia kelių renginių. Gimnazijos direktorius Virginijus Andrejauskas sudarė darbo grupę, kurioje vadovaujant direktoriaus pavaduotojai ugdymui Editai Bagdonienei istorijos, pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos, dailės, technologijų, choreografijos, informacinių technologijų ir pradinių klasių mokytojai siūlė savo idėjas, jas apibendrino ir įgyvendino.
Metų pradžioje be Aleksandro Stulginskio gimtadienio, dar minimos ir Laisvės gynėjų, Lietuvos valstybės atkūrimo bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Būtent todėl buvo nuspręsta šias dienas pasitikti papuošus visą mokyklą. Gimnazijos mokiniai iš geltono, žalio ir raudono popieriaus iškarpė gėles ir jas klijavo prie langų. Vėliau buvo nuspręsta prisidėti ir prie respublikinės akcijos „Lietuvai ir man“ – pinamos trispalvės draugystės apyrankės, simbolizuojančias tautos vienybę. Buvo paruošta ir mokinių piešinių paroda „Graži tu, mano brangi tėvyne...“. Kūrybiškumą atskleisti padėjo dailės ir technologijų mokytojos Valentina Kinderienė bei Daiva Mižutavičienė.
1-4 klasių mokiniai, vadovaujami pradinių klasių metodinės grupės vadovės Augenijos Višinskienės, vasario mėnesį skyrė tam, kad labiau susipažintų su prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimu ir nuopelnais. Buvo mokomasi eilėraščių ir dainų apie Lietuvą, piešiami piešiniai. Vasario 26 dieną pradinukai ir jų mokytojos rinkosi į minėjimą. Jo metu buvo rodomi filmukai, kuriuose užfiksuotos mokinių pasiruošimo renginiui akimirkos ir demonstruojami vaikų piešiniai. Antrokai ir ketvirtokai pasakojo apie prezidento vaikystę, jo didelį norą mokytis, nuveiktus darbus Lietuvos gerovei.
5-8 klasių mokiniai vasario 27 dieną dalyvavo istorinių žinių viktorinoje-konkurse „Ką žinai apie Aleksandrą Stulginskį?“ Jiems teko įrodyti, kad yra puikiai susipažinę su prezidento biografija, žino jo nuopelnus Lietuvai ir suvokia šios asmenybės reikšmę. Geriausiems žinovams padovanota išvyka, kurioje mokiniai iš arčiau susipažins su Aleksandro Stulginskio gyvenimu.
Vasario 27 dieną į Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnaziją rinkosi svečiai iš rajono ir prezidento vardo mokyklų, rajono savivaldybės vadovai, miestelio bendruomenės atstovai ir visi, norintys paminėti prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį. Džiaugiamės tuo, kad į šventę, pagerbti tarpukario žemės reformos vieną iš inciatorių, žemės ūkio ministrą, agronomą ir prezidentą, kurį amžininkai vadino „lietuviškuoju ūkininku“, atvyko ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis.
I-IV klasių gimnazistai tą dieną dalyvavo respublikinėje mokytojų ir mokinių konferencijoje „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu...“. Mokiniams pranešimus paruošti padėjo Kaltinėnų A.Stulginskio gimnazijos istorijos ir informacinių technologijų mokytojos Nomeda Kasmauskaitė, Laima Baltutienė ir Reda Bartkuvienė, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro mokytojos Edita Kreizienė ir Raimonda Strazdienė, Kretingos r. Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinės mokyklos muziejaus vadovė Felicija Stramilaitė, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos istorijos mokytoja Aurelija Betingienė ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos istorijos mokytojas Bijūnas Paulius.
Konferenciją, kuri vyko Kaltinėnų kultūros namų salėje, pradėjo Kaltinėnų gimnazistai Julius Gudauskas ir Deividas Andreika, kurie kalbėjo apie Aleksandrą Stulginskį ir jo atminimą Kaltinėnų mokykloje. Vaikinai buvo kritiški ir savo klausytojų klausė: ar mes pakankamai esame įvertinę tokią asmenybę, kaip Aleksandras Stulginskis? Knygų apie jį parašyta mažai, filmų beveik nėra, o ir Lietuvos visuomenėje jis prisimenamas tik artėjant įsimintinom dienom. O juk A.Stulginskis klojo pamatą mūsų dabarčiai, galima sakyti, tuščioje vietoje ir anot vaikinų, jis – vienas iš mūsų pirmtakų, kuriuos privalome gerbti, kurių atmintis turi būti įamžinta kiek galima prasmingiau.
Gimnazistė Miglė Šliažaitė savo pranešime kalbėjo apie prezidento šeimą ir jos įtaką asmenybės formavimosi procese. Aleksandro Stulginskio studijų metus, remdamasis prisiminimais, pristatė 2gb klasės mokinys Kęstutis Petrauskis, o tos pačios klasės mokinės Laima Donylaitė ir Jovita Čerkauskaitė - Kaltinėnų miestelio istoriją. Apie A.Stulginskio veiklą Steigiamojo Seimo ir prezidentavimo laikotarpiu kalbėjo mokiniai iš Kaltinėnų Karolis Eitutis ir Vilius Norgaila, iš Šilalės 7-okė Austėja Macaitė ir trečiokė gimnazistė Evelina Jasevičiūtė. 9a klasės mokinės iš Kauno Austėja Mikniūnaitė ir Karina Rodčenkova pristatė pranešimą apie A.Stulginskio veiklos įtaką laikinosios sostinės politiniam ir visuomeniniam gyvenimui. Jokūbavo atstovai mokytoja F.Stramilaitė ir 6 bei 9 klasių mokiniai Jonas ir Rimantė Jomantai kalbėjo apie prezidento gyvenimą jų miestelyje 1927-1941 metais, atminimo įamžinimą, dalijosi jokūbaviškių prisiminimais. Skaudžiausią prezidento gyvenimo etapą – tremties metus – pristatė 2ga gimnazistės iš Kaltinėnų Ugnė Višinskytė ir Deimantė Gedvilaitė. Konferenciją užbaigė Kaltinėnų A.Stulginskio gimnazijos mokinės Viktorija Žymantaitė, Gintautė Jegorovaitė, Dainora Petrikaitė ir Sigita Slaboševičiūtė su pranešimais apie garsiausius mūsų mokyklos mokinius ir prezidento Aleksandro Stulginskio įamžinimą.
Po konferencijos vyko koncertas „Kas tėvynei nusilenks“. Renginio režisierės lietuvių kalbos mokytojos Ligita Andrijauskienė ir Asta Kinderienė bei koncerto dalyviai mokiniai savo mintis, eiles, dainas ir šokius skyrė Lietuvai. Kaip savo gyvenimą ir nuveiktus darbus tėvynei Lietuvai buvo paskyręs ir prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pasitelkus vaizduotę ir kūrybiškumą, scenoje atgijo ir pats Prezidentas. Iš laiškų, rašytų dukrai ir anūkams, dėliojosi Aleksandro Stulginskio asmenybės portretas, kuris kvėpavo meile tėvynei, aukojosi Jai ir dėl Jos, nepalūžo tremtyje, kuris buvo ir bus pavyzdžiu visiems, norintiems būti tikrais patriotais.
Sveikinimo žodį renginio metu tarė ir padėką nuo Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įteikė žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Taip pat sveikino Šilalės rajono savivaldybės vadovai mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus, administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius, Kaltinėnų kunigas Narsutis Petrikas, Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės įkūrėjas ir Aleksandro Stulginskio parko puoselėtojas Antanas Pocius. Kaltinėnų A.Stulginskio gimnazijos direktorius Virginijus Andrejauskas dėkojo visiems, atvykusiems į šventę ir prisidėjusiems prie jos rengimo. Padėką jis įteikė ir Antanui Pociui už aktyvią veiklą, siekiant įamžinti Aleksandro Stulginskio vardą.
Aleksandras Stulginskis - viena iškiliausių visos Lietuvos istorijos asmenybių. Žemaitiškas charakteris ir užsispyrimas padėjo jam siekti savo tikslų, kurie buvo susieti su Lietuva. Šiandieninis, XXI amžiaus žmogus gali ir turi mokytis gyventi iš tokių asmenybių kaip mūsų Prezidentas. O mums, kuriems suteikta garbė vadintis stulginskiečiais, reikia nepamiršti pagrindinių vertybių, kuriomis vadovavosi ir Prezidentas Aleksandras Stulginskis: „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu...“.
Nomeda Kasmauskaitė, istorijos mokytoja metodininkė
