Šių metų spalio 9 d. vykome į įspūdingą ekskursiją maršrutu Kaltinėnai – Židikai - Žemaičių Kalvarija - Plungė.
Savo kelionę pradėjome nuo sustojimo prie Rainių koplyčios ir kankinimo vietos. Šioje vietoje pamąstėme apie skaudžią Lietuvos praeitį, aplankėme kankinimo ir žudynių vietoje stovintį atminimo paminklą.
Kitas mūsų išvykos apsilankymo taškas - Židikai: Šatrijos Raganos muziejus, bažnyčia, rašytojos ir labdarės Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos paskutinioji poilsio vieta koplyčia - kapas. Rašytoja šiame Žemaitijos miestelyje praleido paskutiniuosius savo penkiolika gyvenimo metų, ten mirė, ten pasiliko amžinai. Sužinojome daug įdomių dalykų, kurių dar nebuvome girdėję, galėjome prisiliesti prie autentiškų rašytojos asmeninių daiktų, savotiškai turėjome galimybę betarpiškai pajusti šios dvasingos, neeilinės lietuvių kultūros asmenybės dvasią. Po to pabuvojome prie Židikų bažnyčios ir klebonijos, kur (dabar neišlikuiame pastate) gyveno, kaip židikiškiai sako, panelė Marija. Šalia tebėra ir pirmosios šio miestelio lietuviškos mokyklos, kurią įsteigė rašytoja ir pedagogė, pamatai. Dabar ten stovi atminimo akmuo. Didelį įspūdį paliko ir Šatrijos Raganos kapas, kur ji ilsisi drauge su mama. Šalia, ant tako, kaip pati pageidavo, palaidota rašytojos sesuo Zofija. Netoliese ir kunigo K. Bulotos, priglaudusio rašytoją ir jos artimuosius, kapas. Iš Židikų pasukome į Žemaičių Kalvariją, kur mus šiltai pasitiko bibliotekininkė ir poeto Vytauto Mačernio muziejaus vedėja Violeta Garbenčienė (ji renka šiam muziejui medžiagą).
Apžiūrėjome Vytauto Mačernio muziejų, supažinome su poeto gyvenimu ir kūryba. Mums pirmiesiems buvo suteikta galimybė apžiūrėti ir paliesti skeveldrą iš sviedinio, nuo kurio paskutinėmis karo dienomis ir žuvo Vytautas Mačernis. Pasigrožėję Žemaičių Kalvarijos bazilikos grožiu, vingiuotu keliuku nuvykome prie poeto kapo Šarnelėje. Eidami miško takeliais link kapo, aiškinomės, kodėl Vytautas Mačernis palaidotas taip atokiai miške, mąstėme apie anų laikų Lietuvą. Pasiekę kapą, uždegėme užgesusias žvakutes ir bandėme iššifruoti ant paminklo užrašytus žodžius. Nuo kalnelio, kur ilsisi poetas, matyti jo tėviškė, kur dabar gyvena sūnėnas, beje, taip pat Vytautas Mačernis. Įspūdžiai nepakartojami...
Iš Šarnelės dar neskubėjome namo - aplankėme didikų Oginskių Rūmus Plungėje, žavėjomės nepaprasta ir ištaiginga dvaro architektūra bei parku, padarėme ne vieną fotosesiją atminimui.
Kelionė buvo labai naudinga ir įdomi, ją galime pavadinti literatūrinių ir kultūrinių įspūdžių pamoka. Regis, pamatėme tai, apie ką galėjome pasiskaityti knygose ar internete, išgirsti iš mokytojų, bet apsilankydami šiose vietose, mes ne tik daug ką sužinojome, bet patys pajutome ir išgyvenome. Už šios ekskursijos organizavimą dėkojame lietuvių kalbos mokytojui Petrui Gedvilui ir auklėtojai Irenai Pundinienei, visur mus lydėjusiems, viską nuoširdžiai paaiškinusiems ir dvasingai bei kultūriškai mus praturtinusiems.
Goda Gudinskaitė (III gimnazistų vardu)
